Stovykla

Straipsnį parengė – Kristina Kandratavičiūtė, Miuncheno lietuvių bendruomenės valdybos narė, ir Modesta Eidukonytė-Daher, Miuncheno lituanistinės mokyklos kuratorė, mokytoja

Miuncheno lituanistinė mokykla prie Vokietijos lietuvių bendruomenės Miuncheno apylinkės antrą vasarą organizavo vaikų vasaros stovyklą Lietuvoje „Lietuviško kodo beieškant”. Stovyklos Lietuvoje idėja prieš keletą metų kilo iš Lazdijų kilusiai ir Miunchene gyvenančiai Miuncheno lietuvių bendruomenės valdybos narei Kristinai Kandratavičiūtei. Stovykla prasidėjo Žolinės dieną – rugpjūčio 15 d. – ir truko visą savaitę. Stovyklos organizatorė ir projekto vadovė Kristina  subūrė puikią vadovų komandą – Jovita Sonorite ir Modesta Eidukonytė-Daher iš Miuncheno, nuotoliu vaikus mokanti Teresė Pučinskaitė iš Vilniaus bei Audronė ir Kęstutis Pileckai, Ilona Akromienė, Urtė Pileckaitė ir Eglė Malinauskaitė iš Lazdijų. Stovykloje dalyvavo 40 vaikų iš Vokietijos (Miuncheno, Niurnbergo, Hiutenfeldo) ir Lietuvos (Lazdijų, Klaipėdos, Šiaulių).

Skaityti toliau

Stovyklą pradėjome Žolinių dieną, kuri yra pilna padėkos, buvimo kartu ir bendrystės. Puikią šventinės dienos nuotaiką sukūrė etnomuzikologė, asociacijos „Dangaus Sodai“ vadovė Rasa Gelčienė. Apie vaistažolių bei žolynų daromus stebuklus pasakojo, bei savą žolynų puokštelę, kuri išvaro negandas, susirišti vaikus mokė žolininkė Žaneta Burbulevičienė. Vakaras tęsėsi prie suneštinių vaišių stalo ir vakarojimo prie laužo. Ištvermingiausieji dar liko edukacijoje „Šiaudo stebuklai“, kur su tautodailininke rišo sodus.

Organizuotos kelionės į Druskininkus metu keliavome ne tik M. K. Čiurlionio takais. Aplankėme medžio drožėjo Antano Česnulio puoselėjamą skulptūrų parką, kuriame autorius pasakojo skulptūrų atsiradimo istorijas. M. K. Čiurlionio muziejuje vaikai susipažino su jo gyvenamąja vieta, tapytais paveikslais, jo pirmųjų gyvenimo metų istorija. Pažintinė ekskursija po Druskininkų žymiausias vietas. Liškiavos Švč. Trejybės parapijoje ir vienuolyne susitikome su klebonu Vidmantu Strioku. Čia vargonais grojo kompozitoriaus tėtis, o bažnyčios rūsiuose lankytojai išvydo taip pat įdomią ekspoziciją. Pakeliui užsukome į Veisiejuose veikiantį Kalendorių muziejų, kurio įkūrėjas, kraštotyrininkas Albinas Jarmala dalinosi savo sukaupta kolekcija iš viso pasaulio.

Kūrybinių dirbtuvių dieną stovyklautojai buvo kviečiami dalyvauti MKČ mugėje ir aukcione. Vaikai kūrė ir registravo verslus, pardavinėjo paslaugas. Už uždirbtas lėšas jie aukcione įsigijo vadovų siūlomų paslaugų ir pirkinių: „Katė maiše“, „Tarp mūsų berniukų“, „Papūsk vilkui į uodegą“, „Nepjauk grybų“, „Joltas“ ir kt. Vakare chemikė Augustė Paciukonytė su mama Aldute demonstravo eksperimentus, supažindino su buityje sutinkamais cheminiais reiškiniais.

Pilietiškumo diena buvo skirta susitikimams. Stovykloje apsilankė Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Lietuvos raudonojo kryžiaus ir Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ atstovai. Kariai-savanoriai supažindino vaikus su kariškomis veiklomis, organizavo komandines rungtis. Tautines juostas mokė pinti audėjas Tomas Antropikas ir kartu su Terese Pučinskaite mokė vaikus šokti įvairius etno šokius ir žaidimus.

Išvykos į Vilnių metu lankėmės Valstybės pažinimo centre, kur vaikai atliko interaktyvias užduotis ir dalyvavo protmūšyje. LR Prezidentūroje mus garbingai pasitiko bei ekskursiją pravedė dr. Jolanta Karpavičienė. LR Seime  mums buvo suorganizuota ekskursija ir pietūs. Pasivaikščioję po Vilniaus senamiestį, aplankę LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, vykome į Rasų kapines. Ten gidė Emilija Guobienė pravedė ekskursiją, kartu aplankėme M. K. Čiurlionio, J. Basanavičiaus bei kitų garsių asmenybių kapus.

Į stovyklą atvykusi Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Dalia Motejūnaitė papasakojo apie dopingo žalą organizmui, sveiką sportą, savijautą. Menų dieną kūrybines dirbtuves „Mano identiteto planeta čiurlioniškame kosmose“ organizavo menininkė Jolita Jasevičienė. Tą dieną sulaukėme viešnios, LR Seimo narės, išrinktos diasporos apygardoje, Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės, kuri papasakojo vaikams apie savo veiklą, paminėjo Lietuvai svarbius istorinius įvykius. 

Stovykloje buvo organizuotos šauliškos veiklos su jaunaisiais šauliais. Talentų ir bendruomenės vakaro metu tiek vaikų, tiek vadovų grupės pristatė savo parengtas liaudies dainų inscenizacijas. Tą patį vakarą vyko ir šventinis stovyklos uždarymas, buvo išdalintos padėkos, pažymėjimai ir dovanos. Paskutinį rytą vadovė Jovita pakvietė nueiti prie ežero pasitikti saulės.

Vakarais, po intensyvių veiklų, stovyklos vadovai kviesdavo savo grupes vakaro refleksijoms, kur aptardavome dienos įspūdžius, pasidalindavome mintimis kaip jautėmės. Po refleksijų grupėse, visi rinkdavomės knygos „Šiandien karaliai mums pasakas seka“ skaitymui ir dienos užbaigimui.

Stovyklos metu susibūrė kanklių būrelis, kur kanklininkė Teresė Pučinskaitė mokė kankliavimo pradmenų, o stovyklos paskutinę dieną surengė pasirodymą. Teresė planuoja tęsti užsiėmimus nuotoliu ir mokyti Miuncheno lituanistinės mokyklos mokinius ne tik lietuvių kalbos bei tradicijų, bet ir kankliuoti.

Dienos buvo pilnos įvairių įspūdžių ir potyrių. Be organizuotų veiklų ir ekskursijų liko laiko ir laisvalaikiui, bendravimui, maudynėms Sagavo ežere, poilsiui ir žygiams gamtoje, linksmoms diskotekoms vakarais ir liaudies šokių, dainų popietėms, sportiniams žaidimams ir komandinėms rungtims, vakarojimui prie laužo.

Stovyklavietė buvo įsikūrusi šalia Sagavo ežero esančioje Šilaičių poilsiavietėje (Seirijai, Lazdijų r.), maitinimą atveždavo vietos restoranas „Gojus“, pavėžėjimą organizavo Lazdijų rajono savivaldybė.

Sukurta uždara Facebook grupė, kur buvo dalinamasi kiekvienos dienos veikla ir įspūdžiais, gausybe fotografijų ir video akimirkų. Stovyklos sklaida taip pat vyko vietos spaudoje („Lazdijų žvaigždėje“ publikuotas straipsnis „Nuo Miuncheno iki Lazdijų: Lietuvos kodą gali rasti tik ten, kur tavo širdis“), Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos, Miuncheno lituanistinės mokyklos tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose.

Stovyklautojų mintys:

„Ačiū už galimybę būti šioje stovykloje, išreikšti save, „ieškoti“ kodo ir jį kartu su kitais stovyklautojais „atkoduoti“, atskleidžiant kiekvienam save, ieškant lietuviškų šaknų, prisimenant protėvių tradicijas, žaidžiant ir šokant lietuviškus žaidimus ir šokius. Patikėkite buvo ką veikti, nes kodų atradome tikrai daug ir kiekvienas „gerulis“. Kiek daug reiškia žodžiai – lietuvybė, bendrystė, stiprybė. Ir visus mus suvienijo kompozitorius, dailininkas M. K. Čiurlionis, nes begalinis noras mums buvo jo 150-ųjų gimimo metinių proga geriau jį pažinti. Ar pavyko? Manau, kad taip!“

Audronė (Lazdijai), stovyklos vadovė

„Noriu labai nuoširdžiai padėkoti už šią stovyklą! Ji man paliko daugybę gražių įspūdžių, kurie tikrai ilgam išliks atmintyje. Čia turėjau galimybę susirasti naujų draugų, su kuriais buvo be galo smagu bendrauti, juoktis, dalintis nuotykiais ir praleisti laiką. Labai džiaugiuosi, kad stovykloje vyko tiek daug įvairių veiklų – kiekviena diena buvo vis kitokia, bet visada įdomi ir linksma. Patiko, kad dienos buvo taip gražiai suplanuotos: visada žinojai, kad laukia kažkas smagaus, todėl laikas tiesiog nepastebimai bėgo. Labai noriu padėkoti ir už mūsų keliones. Išvyka į Vilnių paliko daug įspūdžių, o kelionė į Druskininkus buvo tikrai nuostabi – abi jos padovanojo dar daugiau nuotykių, juoko ir bendrų akimirkų su draugais. Tokios išvykos padaro stovyklą dar įdomesnę ir praturtina ją gražiais prisiminimais. Dar vienas didelis ačiū mano mamai  Kristinai už galimybe būti stovykloje. Ačiū vadovams Audronei, Kęstučiui, Urtei, Jovitai, Teresei, Ilonai už tai, kad rūpinotės ir pasitikėjot mumis! Ir, žinoma, ypatingas ačiū mano grupės vadovėms Eglei ir Modestai – už kantrybę, už rūpestį, už šypsenas ir gerą nuotaiką. Jūs sukūrėte tokią aplinką, kur visi jautėmės kaip viena šeima. Ačiū, kad visada palaikėte, patarėte ir stengėtės, kad kiekviena diena būtų smagi ir įdomi. Ši stovykla man buvo ne tik puikus nuotykis, bet ir vieta, kur išmokau naujų dalykų, susiradau draugų ir parsivežiau šilčiausias emocijas. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę čia būti. Ačiū už viską! Ir iki kitų metų!”

Guoda (Miunchenas), stovyklautoja, 14 metų

„Stovykla „Lietuviško kodo beieškant“ 2025 – tiesiog WOW!! Noriu padėkoti stovyklos organizatorei Kristinai Kandratavičiūtei už tai, kad suorganizavote šią nuostabią stovyklą. Taip pat turėjau progą apsilankyti Vilniuje: LR Seime, LR Prezidentūroje, Valstybės pažinimo centre ir Rasų kapinėse. Sudalyvavau puikiai suorganizuotose veiklose. Buvo planuota kelionė į Druskininkus, bet šį kartą man nepavyko ten nuvykti dėl tam tikrų priežasčių. Didelis ačiū Audronei už visas veiklas, pagalbą ir kantrybę, bei visiems vadovams už žinias, palaikymą ir gerą nuotaiką. Taip pat noriu padėkoti Kęstučiui ir Eglei už šauliškas veiklas. Atskirai noriu padėkoti savo grupės „mamytėms“ – Urtei  ir Teresei. Jums didelis ačiū už palaikymą, patarimus, rūpestį, pagalbą ir vakaro refleksijas. Iki kitų metų!“

Normantas (Lazdijai), stovyklautojas, 13 metų

Projektą dalinai finansavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.


Straipsnį parengė – Kristina Kandratavičiūtė, Miuncheno lietuvių bendruomenės Valdybos narė, ir Modesta Eidukonytė-Daher, Miuncheno lituanistinės mokyklos kuratorė, mokytoja

Šią vasarą, pasibaigus mokslo metams Bavarijoje, Miuncheno lituanistinės mokyklos mokiniai, mokytojos Jovita Sonorite, Modesta Eidukonytė-Daher ir projekto vadovė, stovyklos organizatorė Kristina Kandratavičiūtė visą savaitę leido Lietuvoje. Kartu su Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos mokiniais ir stovyklos vadovais Audrone ir Kęstučiu Pileckais, Ilona Akromiene, Urte Pileckaite, Egle Malinauskaite dalyvavo stovykloje „Lietuviško kodo beieškant“. Stovyklos Lietuvoje idėja prieš keletą metų kilo iš Lazdijų kilusiai ir Miunchene gyvenančiai Miuncheno lietuvių bendruomenės Valdybos narei Kristinai Kandratavičiūtei. Stovykloje dalyvavo 36 vaikai iš Vokietijos, Ispanijos ir Lietuvos. Septynios stovyklos dienos buvo skirtos lietuviškajam kodui „atrakinti, surasti, nulaužti“ ir apėmė Lazdijų rajono žymių vietų lankymą (Metelių regioninis parkas, Rudaminos piliakalnis, Rokadinis kelias, Europos miškas, Lazdijų turizmo informacinis centras), papročius, tradicijas, kulinarinį paveldą, šio krašto žmonių kovas už laisvę. Stovyklautojai vyko į svečius pas vietos ūkininką, aplankė vietos bendruomenes, pirtininkus, žolininkę, „Labastogių“ organizuotą Šeimų savaitgalį. Bei sulaukė įvairių svečių: Lazdijų rajono savivaldybės atstovai, vietos muzikantai ir folkloro ansambliai (partizanų ir lietuvių liaudies dainos, lietuviški šokiai, žaidimai), mokėsi etnosporto žaidimų, „Vaiga“ leidykla atstovai pristatė leidyklos veiklą ir dovanojo knygų. Stovyklautojus aplankė ir tėvai, kurie vaišino lietuviškais patiekalais, užkandžiais bei įvairiausiais skanėstais. Smagus laikas jau tarp trijų kartų, kai kartu šoko, žaidė, stebėjo, vaišinosi arba tiesiog plepėjo anūkai, vaikai ir seneliai. Stovykloje lankėsi ir mūsų mokyklos Paauglių mokytoja nuotoliu, kanklininkė Teresė Pučinskaitė su mama ir sese. Jos vaikus mokė įvairių žaidimų, kartu šoko ir dainavo.

Skaityti toliau

Sovykloje apsilankiusi LRS ir PLB komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė džiaugiasi: „Gera, kai vaikai iš Vokietijos ir Tenerifės stovyklauja Lietuvoje, kalba lietuviškai ir ieško savo kodo!”.

Atskira diena buvo skirta šauliškai veiklai bei sportui. Stovyklautojai kartu su vietos šauliais dalyvavo šauliškose estafetėse, mokėsi statyti palapines, stiprino komandinius įgūdžius.

Dienos buvo pilnos įvairių įspūdžių ir potyrių. Be organizuotų veiklų ir ekskursijų liko laiko ir laisvalaikiui, bendravimui, maudynėms ežere, linksmoms diskotekoms vakarais.

Projekto vadovė, stovyklos organizatorė Kristina Kandratavičiūtė dėkoja: „Mieli mūsų vaikai, jūs visada liksite mūsų unikaliais vaikais, nes jūs buvote pirmieji, kurie dalyvavote iššūkių nepagailėjusiame projekte. Bet jūs šaunuoliai, nepakartojami, linksmi, unikalūs, išradingi, kiekvienas vertas atskiro apibūdinimo. Mes mokėmės kartu su jumis ir labai ačiū, kad leidote būti jūsų gyvenimo dalimi vienai savaitei. Vieniems stovyklos vadovams tai buvo eilinis vasaros nuotykis, tačiau kitiems – nežinomybės bei įvairių klausimų ir užduočių išbandymai. Tokios stiprios komandos mums gali pavydėti visos stovyklos. Esu tikra, jog užauginsime ir išpuoselėsime šį projektą. Ačiū, kad patikėjote ir sutikote dirbti kartu! Mieli Lazdijų krašto žmonės, ačiū, jog labai širdingai, vaišingai bei draugiškai mus priėmėte bei pas mus apsilankėte, to nepamirš žingeidžių vaikų širdelės, nes kiekvienas iš mūsų jautėme dzūko būdą! O pats didžiausias ačiū tėvams, jog patikėjote mums patį brangiausią savo turtą. Ir sakau visiems iki pasimatymo, brangieji, pačiame pačiausiame – Dzūkijos krašte!“.

Stovyklavietės buvo įsikūrusios šalia Veisiejo ežero esančiose kaimo turizmo sodybose, maitinimą atveždavo vietos restoranas, pavėžėjimą skyrė Lazdijų M. Gustaičio gimnazija.

Sukurta uždara Facebook grupė, kur buvo dalinamasi kiekvienos dienos veikla ir įspūdžiais, gausybe fotografijų ir videoakimirkų. 

Stovyklos sklaida taip pat vyko vietos spaudoje („Lazdijų žvaigždėje“ publikuotas straipsnis „Pavyzdys, kokie turi būti lietuviai, iš Lazdijų krašto keliauja į Miuncheną“), Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos tinklapyje, Miuncheno lituanistinės mokyklos mokslo metų pradžios šventėje rugsėjo mėnesį bei Miuncheno lietuvių bendruomenės 80-čio šventėje. 

Projektą dalinai finansavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.